Koks yra pagrindinis skirtumas tarp vintažinio ir antikvarinio?

 

Išgirdę žodžius „antique“ ir „vintage“, galite pamanyti, kad jie reiškia tą patį, bet iš tikrųjų taip nėra. Paprastai vintažiniai daiktai yra daug jaunesni nei antikvariniai daiktai.

Galite žiūrėti į senus baldus, drabužius ar kolekcionuojamus daiktus ir vadinti juos antikvariniais arba vintažiniais, nežinodami tikrosios reikšmės. Tai gali turėti įtakos tam, kaip nustatote kainą ar rūpinatės daiktu. Sužinoję savo daikto amžių ir kilmę, susidarysite aiškesnį vaizdą apie jo kilmę ir reikšmę.

Antikvarinių daiktų apibrėžimas

Antikvariniai daiktai yra objektai, kurie yra bent jau 100 metųŠį amžiaus ženklą plačiai pripažįsta kolekcionieriai, aukcionų namai ir muitinės agentūros. Kai randamas daiktas, atitinkantis šį amžių, jis laikomas antikvariniu daiktu. Kai kurie pardavėjai gali senesnius nei 50 metų daiktus vadinti antikvariniais daiktais, tačiau rimti kolekcionieriai laikosi 100 metų taisyklės, kad išlaikytų kokybę ir vertę.

Turėtumėte žinoti, kad antikvariniai daiktai paprastai yra vertingesni dėl savo amžiaus, retumo ir istorinės svarbos. Šie daiktai paprastai pasižymi stiliumi ir meistriškumu, kurio nepamatysite šiuolaikiniuose objektuose. Jie atspindi to meto kultūrą ir technologijas, kai buvo gaminami. Daugelis antikvarinių daiktų yra rankų darbo arba pagaminti iš medžiagų, kurios šiandien nebeįprastos.

Kai kurie įprasti antikvarinių daiktų pavyzdžiai:

• Baldai, pagaminti iki 1920 m.
• Papuošalai su klasikiniais praėjusių amžių dizainais
• Senos knygos ar dokumentai, vyresni nei 100 metų

Vintažinių daiktų apibrėžimas

Vintažiniai daiktai paprastai yra tie, kurie yra tarp 20 ir 100 metųTai reiškia, kad jei rasite ką nors pagaminto 1950-aisiais ar 1970-aisiais, tai greičiausiai laikoma vintažiniu.

Vintažiniai daiktai nėra tokie seni kaip antikvariniai daiktai, tačiau jie vis tiek turi vertę, nes atspindi to meto, kai buvo gaminami, stilių ir kultūrą. Vintažą galite laikyti būdu užfiksuoti konkrečią epochą, nesvarbu, ar tai mada, baldai, ar kolekciniai daiktai. Galite rasti vintažinį daiktą, kuris primena praėjusį dešimtmetį arba turi unikalią išvaizdą, kuri šiandien nebegaminama.

Štai keletas dalykų, kuriuos reikia greitai prisiminti apie senovinius daiktus:

• Paprastai jaunesni nei 100 metų
• Atspindi konkrečios praeities eros stilių
• Gali būti kolekcionuojami dėl savo išvaizdos ar unikalumo
• Dar nepakankamai sena, kad būtų galima laikyti antikvariniais daiktais

Retro elementų apibrėžimas

Retro daiktai yra objektai, sukurti taip, kad atrodytų lyg būtų iš praėjusių dešimtmečių, bet yra naujesni arba reprodukcijos. Jie paprastai atspindi tendencijas nuo 1960-ųjų iki 2000-ųjų pradžios. Kai matote ryškias spalvas, drąsius raštus ar neįprastus dizainus, galite žiūrėti į kažką retro.

Skirtingai nuo antikvarinių ar vintažinių daiktų, retro stiliaus daiktai nėra pasenę. Retro galima laikyti stiliaus pasirinkimu, o ne amžiaus kategorija. Kalbama apie praeities įvaizdžio perkėlimą į šiuolaikinį gyvenimą. Tai reiškia, kad galite rasti retro stiliaus daiktų, kurie atrodo vintažiškai, bet iš tikrųjų nėra seni. Dėl to retro stilius populiarus tarp tų, kurie mėgsta nostalgiją, bet nereikalauja tikrų senų daiktų.

Štai keli pagrindiniai retro stiliaus elementų atpažinimo būdai:

• Pagaminta neseniai, bet sukurta senesniu stiliumi
• Dažnai imituoja 60-ųjų, 70-ųjų, 80-ųjų, 90-ųjų ar 2000-ųjų pradžios stilius
• Galima rasti balduose, drabužiuose, dekoro elementuose ir įtaisuose
• Paprastai mažiau vertingi nei tikri antikvariniai ar vintažiniai daiktai

Antikvariniai ir vintažiniai daiktai: pagrindiniai skirtumai

Norint suprasti skirtumą tarp antikvarinių ir vintažinių daiktų, amžius yra pagrindinis veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti. Daiktas paprastai vadinamas antikvariniu, jei jam yra bent 100 metų. Tuo tarpu „vintažinis“ reiškia daiktus, kuriems paprastai yra nuo 20 iki 100 metų.

Jie taip pat turi skirtingus konotacijos ir esencijosŽodis „antique“ reiškia retumą, istoriją ir meistriškumą. Šis žodis perteikia svarbą, formalumą ir dažnai didelę vertę. Antikvarinis daiktas vertinamas dėl savo istorinio pasakojimo. Tuo tarpu „vintage“ reiškia stilių, nostalgiją ir cikliškas tendencijas. Šis žodis yra neatsiejamai susijęs su mada ir popkultūra. Vintažinis daiktas vertinamas dėl savo estetikos, gebėjimo sukelti konkretaus laikotarpio jausmą.

Pirminis vertės šaltiniai Šios dvi kategorijos labai skiriasi. Antikvarinio daikto vertę lemia istorinė reikšmė, kilmė, autentiškumas, medžiagų ir meistriškumo kokybė. Tačiau vintažinio daikto vertę lemia estetinis patrauklumas, kolekcionuojamumas, prekės ženklas ir dabartinės tendencijos. Pavyzdžiui, antikvarinis rašomasis stalas yra vertingas, nes tai tikras, rankų darbo karalienės Anos laikų daiktas iš XVIII a. Tuo tarpu vintažiniai devintojo dešimtmečio grupės marškinėliai yra vertingi ne dėl savo istorinės svarbos, o dėl grupės logotipo, grafinio dizaino ir patrauklumo konkrečioje subkultūroje.

Be to, jie aptarnauja skirtingus funkcijos ir panaudojimasAntikvariniai daiktai dažnai laikomi dekoratyviniu menu arba išsaugojimo objektu. Nors daugelis antikvarinių daiktų vis dar yra funkcionalūs, su jais dažnai elgiamasi atsargiai, jie saugomi ir eksponuojami. Priešingai, vintažinis daiktas dažnai naudojamas ir dėvimas kaip funkcionali šiuolaikinio gyvenimo dalis. Vintažiniai drabužiai dėvimi vakarėliuose, o savaitgaliais važinėjama vintažiniais automobiliais.

Funkcija	Senovinis	Vintažinis
Pagrindinė idėja	Istorinis artefaktas	Retro stilius
Vertės tvarkyklė	Kilmė, meistriškumas, istorija	Estetika, nostalgija, prekės ženklas
Konotacija	Oficiali, reta, muziejaus kokybės	Šaunu, nostalgiška, madinga
Įprastas naudojimas	Eksponavimas, saugojimas, atsargus naudojimas	Aktyvus naudojimas ir dėvėjimas
Pavyzdinė mąstysena	„Tai neįkainojama istorijos dalis.“	„Tai turi tokį nuostabų charakterį ir stilių!“

Žinojimas apie šiuos skirtumus padeda geriau atpažinti ir suprasti savo daiktus. Tai taip pat padeda priimti išmintingus sprendimus perkant ar kolekcionuojant.

Tipiški antikvarinių ir vintažinių daiktų pavyzdžiai

Žinodami šiuos svarbius pavyzdžius, galite lengviau nuspręsti, ar daiktas yra antikvarinis, ar vintažinis. Šios žinios praverčia perkant, kolekcionuojant ar dekoruojant šiuos daiktus.

DUK

Kiek metų reikia, kad daiktas būtų priskirtas antikvariniam ar vintažiniam daiktui?

Kad daiktas būtų laikomas antikvariniu, jis turi būti bent 100 metų senumo. O daiktas priskiriamas vintažiniam, kai jam yra nuo 20 iki 99 metų. Vintažiniai daiktai yra jaunesni nei antikvariniai, tačiau vis dar turi istorinį ar nostalgišką patrauklumą.

Kuo skiriasi senovinis automobilis nuo klasikinio automobilio?

Senoviniai automobiliai paprastai yra iš tam tikro laikotarpio, dažniausiai pagaminti nuo 1910-ųjų iki 1930-ųjų pabaigos. Klasikiniai automobiliai dažnai yra senesni nei 20 metų, tačiau griežtai nepriskiriami antikvarinių ar vintažinių automobilių kategorijoms. Terminai yra susiję, bet nekeičiami, o taisyklės gali skirtis priklausomai nuo automobilių klubų ar regionų.

Kaip terminas „retro“ apibrėžiamas kalbant apie vintažinius ir antikvarinius daiktus?

„Retro“ reiškia naujus daiktus, sukurtus imituoti praeities stilius. Skirtingai nuo vintažinio ar antikvarinio stiliaus, „retro“ siekia atkurti seną išvaizdą, o ne perteikti tikrąjį amžių. Retro objektai gali atrodyti seni, bet yra pagaminti neseniai.

Kokie veiksniai lemia, kad daiktas būtų priskirtas antikvariniam ar vintažiniam?

Amžius yra pagrindinis veiksnys, tačiau taip pat svarbi istorinė reikšmė, stilius ir meistriškumas. Būklė ir kilmė gali turėti įtakos klasifikacijai ir vertei. Rinkodara gali sulieti šias ribas, tačiau griežtos amžiaus ribos apibrėžia kategorijas.

Kuo skiriasi antikvarinių ir vintažinių daiktų išsaugojimo ir restauravimo metodai?

Antikvarinių daiktų atveju pagrindinis tikslas dažnai yra išsaugojimas ir konservavimas. Dėmesys sutelkiamas į daikto stabilizavimą, siekiant išvengti tolesnio gedimo, išsaugant kuo daugiau originalios medžiagos ir patinos. Vintažiniams daiktams restauravimas dažnai yra priimtinesnis ir orientuotas į daikto grąžinimą į funkcinę ar estetiškai patrauklią būklę.